III. Mėlynių apšvietimo sąlygų kontrolė šiltnamiuose
1. Pavėsinių tinklų naudojimas: Pavėsinius tinklus galima naudoti šviesos intensyvumui reguliuoti, užtikrinant, kad mėlynės nebūtų veikiamos pernelyg stiprios saulės šviesos.
2. Šešėlių tinklai: jie padeda sumažinti šviesos intensyvumą ir sudaryti tinkamas apšvietimo sąlygas, neleisdami mėlynėms perkaisti ir sulėtinti fotosintezės.
3. Papildomas apšvietimas: Sezono metu arba debesuotomis dienomis, kai šviesos nepakanka, galima naudoti papildomą apšvietimą, kad mėlynės turėtų pakankamai šviesos fotosintezei.
4. Papildomas apšvietimas: Papildomas apšvietimas gali suteikti spektrą, panašų į natūralią šviesą, padėdamas mėlynėms gerai augti aplinkoje, kurioje trūksta šviesos.
5. Šviesos intensyvumo kontrolė: Mėlynių fotosintezė yra glaudžiai susijusi su šviesos intensyvumu; tiek per stipri, tiek per silpna šviesa kenkia mėlynių augimui.
6. Šviesos intensyvumo kontrolė: Todėl norint pasiekti optimalų fotosintezės efektyvumą, būtina reguliuoti šviesos intensyvumą pagal mėlynių augimo stadiją ir specifinius jų poreikius.
7. Šviesos trukmės valdymas: Skirtingais augimo etapais mėlynėms reikalingas skirtingas šviesos trukmės laikas, todėl svarbu tinkamai kontroliuoti šviesos trukmę, kad būtų skatinamas tiek vegetatyvinis, tiek reprodukcinis augimas.
8. Apšvietimo trukmės valdymas: Pavyzdžiui, mėlynių daigų stadijoje apšvietimo trukmę galima atitinkamai sutrumpinti, kad būtų išvengta žalos dėl stiprios šviesos.
9. Šiltnamio temperatūros ir šviesos derinimas: Šiltnamio temperatūra taip pat turi įtakos mėlynių fotosintezei, todėl būtina reguliuoti patalpų temperatūrą pagal šviesos sąlygas, kad būtų užtikrinta tinkamiausia mėlynių augimo aplinka.
10. CO2 koncentracijos reguliavimas: Tinkamas CO2 koncentracijos padidinimas šiltnamyje gali padidinti fotosintezės efektyvumą, todėl reguliuojant apšvietimą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į CO2 papildymą.
IV. Temperatūros ir šviesos balansavimas šiltnamiuose, skirtuose mėlynėms auginti
1. Temperatūros valdymas: Šilauogių temperatūros valdymas šiltnamiuose yra subtilus balansavimo veiksmas. Kai mėlynės pasiekia natūralų ramybės periodą, joms reikia tam tikro valandų skaičiaus žemoje temperatūroje, kad normaliai žydėtų ir duotų vaisių. Pavyzdžiui, Čingdao rajone laikas, kai temperatūra nuolat viršija 7,2 ℃, yra maždaug lapkričio 20 d. Šiltnamį uždengti ir temperatūrą pakelti reikėtų nuo lapkričio 20 d. plius 34 dienos plius 3–5 dienų saugos riba, o tai reiškia, kad saugus laikotarpis šiltnamiui uždengti ir apšildyti yra nuo gruodžio 27 iki 29 d. Be to, temperatūra šiltnamyje turėtų būti reguliuojama atsižvelgiant į mėlynių augimo stadiją, kad būtų užtikrintas normalus augimas ir vystymasis.
2. Apšvietimo valdymas: Mėlynių fotosintezei reikia daug šviesos, tačiau per stipri šviesa gali pakenkti augalams. Šiltnamiuose šviesos intensyvumą galima reguliuoti naudojant šešėlinius tinklus, kad mėlynės nebūtų veikiamos pernelyg stiprios saulės šviesos. Šviesos intensyvumui padidinti, ypač žiemą, kai dienos šviesos valandos trumpos, taip pat galima naudoti šviesą atspindinčias plėveles.
3. Vėdinimas ir drėgmės kontrolė: Šiltnamio vėdinimas ir drėgmės kontrolė yra vienodai svarbūs mėlynių augimui. Tinkamas vėdinimas gali padėti sumažinti temperatūrą šiltnamio viduje, sumažinti kenkėjų ir ligų plitimą bei palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Mėlynių auginimo sezono metu santykinė oro drėgmė šiltnamio viduje turėtų būti 70–75 %, o tai yra palanku mėlynių dygimui.
4. CO2 koncentracijos reguliavimas: Tinkamas CO2 koncentracijos padidinimas šiltnamyje gali padidinti fotosintezės efektyvumą, todėl reguliuojant apšvietimą, reikėtų atkreipti dėmesį ir į CO2 papildymą.
Taikant minėtas priemones, šiltnamyje galima efektyviai valdyti temperatūros ir šviesos pusiausvyrą, užtikrinant optimalią mėlynių augimo aplinką ir gerinant jų derlių bei kokybę.
V. Kiek valandų žemos temperatūros mėlynėms reikia ramybės periodu?
Prasidėjus ramybės periodui, mėlynėms reikia tam tikro laikotarpio žemoje temperatūroje, kad nutrauktų fiziologinę ramybės periodą, tai vadinama atšaldymo poreikiu. Skirtingoms mėlynių veislėms reikia skirtingo aušinimo. Pavyzdžiui, „ReKa“ veislei reikia 1000 ar daugiau valandų aušinimo, o „DuKe“ veislei – taip pat 1000 valandų. Kai kurioms veislėms reikia mažesnio aušinimo, pavyzdžiui, „Meadowlark“ veislei reikia mažiau nei 900 valandų, o „Green Gem“ veislei – daugiau nei 250 valandų. Be to, „Eureka“ veislei reikia ne daugiau kaip 100 valandų, „Rocio“ (H5) veislei – ne daugiau kaip 60 valandų, o „L“ veislei – ne daugiau kaip 80 valandų. Šie duomenys apie atšaldymo poreikius yra labai svarbūs norint valdyti mėlynių ramybės periodą, kad būtų užtikrintas normalus augalo augimas ir derėjimas.
VI. Be šaldymo reikalavimų, kokie kiti veiksniai turi įtakos mėlynių ramybės periodo pradžiai?
Mėlynių ramybės periodo pradžią, be šaldymo reikalavimų, įtakoja daug veiksnių, įskaitant:
1. Egzogeniniai hormonai: Egzogeniniai giberelinai (GA) gali veiksmingai nutraukti mėlynių pumpurų ramybės periodą. Tyrimai parodė, kad apdorojimas egzogeniniais GA gali žymiai sumažinti krakmolo kiekį ir padidinti žiedpumpurių vandens kiekį, taip skatinant mėlynių ramybės periodo pabaigą ir dygimą.
2. Temperatūros valdymas: Prasidėjus ramybės periodui, mėlynėms reikia tam tikro laikotarpio žemoje temperatūroje, kad būtų nutrauktas fiziologinis ramybės periodas. Šiltnamiuose temperatūrą galima kontroliuoti, kad būtų imituojami natūralių sąlygų žemos temperatūros poreikiai, ir taip mėlynėms galima nutraukti ramybės periodą.
3. Apšvietimo sąlygos: šviesa taip pat turi įtakos mėlynių ramybės periodo pradžiai. Nors mėlynės yra šviesamėgiai augalai, per stiprus apšvietimas ramybės periodo metu gali juos pažeisti. Todėl tinkamas apšvietimo valdymas taip pat yra svarbus ramybės periodo pradžios aspektas.
4. Vandens valdymas: Mėlynių ramybės periodu būtinas tinkamas vandens valdymas. Tinkamo dirvožemio drėgmės palaikymas padeda mėlynių augalams išlikti sveikiems ramybės periodu.
5. Maistinių medžiagų valdymas: Ramybės periodu mėlynėms reikia santykinai mažai trąšų, tačiau tinkamas maistinių medžiagų valdymas gali padėti augalui geriau augti pasibaigus ramybės periodui. Norint aprūpinti augalais reikalingomis maistinėmis medžiagomis, galima naudoti lapų trąšas.
6. Kenkėjų ir ligų kontrolė: Ramybės periodu mėlynių augalai yra silpnesni ir jautresni kenkėjams bei ligoms. Todėl savalaikė kenkėjų ir ligų kontrolė yra svarbus veiksnys, užtikrinantis augalų sveikatą ir sklandų ramybės periodo pabaigą.
7. Genėjimo priežiūra: Tinkamas genėjimas gali skatinti mėlynių augimą ir derėjimą. Genėjimas ramybės periodu gali pašalinti negyvas ir kryžmines šakas, palaikyti gerą oro cirkuliaciją ir šviesos prasiskverbimą, o tai padeda augalui atsikratyti ramybės periodo.
Taikant minėtas priemones, galima veiksmingai valdyti mėlynių ramybės periodą, užtikrinant, kad augalai po ramybės periodo galėtų sveikai augti, ir pagerinant mėlynių derlių bei kokybę.
Sveiki atvykę į tolesnę diskusiją su mumis.
El. paštas:info@cfgreenhouse.com
Telefonas: (0086) 13980608118
Įrašo laikas: 2024 m. lapkričio 12 d.
Spustelėkite, kad galėtumėte kalbėtis